As nesugebejau iveikti saves 18 metu, nesugebu ir dabar…
18 metu laukiau, kol pagaliau mazos, naivios mergaites svajone issipilde. Ne vienerius metus gimtadienio noras budavo, kad tetis dirbu toki darba, kad ryta iseinu, o vakare gristu namo. Kad savaitgaliais galeciau buti su juo. Prireike 18metu, kol tas ivyko. Ir man nesvarbu, kad dabar jis maziau uzdirbs, nesvarbu, kad gali but sunkiau, kad mokykloje vel reciau pavalgysiu. As busiu ne viena. Bus pilna seima, tik gaila seserys ir brolis jau uzaugo ir negalesiu tuo dziaugtis kartu. Likau tik as, ir tai neilgam.
Maza turejau daug svajoniu. Vienos realios, kitos nelabai.
1. Kaip ir minejau, kad tetis daugiau butu namie.
2. Visada norejau lankyt muzikos mokykla, bet niekad nedrisau to pasakyt mamai.
3. Norejau lankyt ir pramoginiu sokius, bet ir tiems drasos man neuzteko.
4. Svajodavau, kad uzaugus busiu puiki gydytoja.
5. Svajojau, kad uzaugus busiu puiki rasytoja.
6. Taip pat norejau buti muzikante, kuri pati sau kurs dainas ir nereiks perdainuot kitu. Nuo pat mazens megstu kai atlikejai atilieka savo dainas, o ne tik ziopcioja siaip sau i migrofona pagal fonograma.
7. Norejau turet tokia maza dezute, kad kai man ko nors prireiks as paspausciau stebuklinga mygtuka ir is jos pasidarytu jaukus, mazas namelis. Su spinta, kurioje visada yra graziu rubu, su visada tvarkinga virtuve, minksta lova, o kampe stoves skrynia, kurioje visada bus pinigu, kai as uzsinoresiu ledu arba reikes padeti tevams.
8. Guledavau pievoje ir ziuredavau i debesys. Kurdavau pasaka, kaip as ten suoliuodavau su savo princu, kuris mane labai myli, manimi rupinasi, gerbia, kuriam esu svarbiausia…
9. Ziuredavau i zvaigzdes ir bandydavau suprast, ka jos slepia.
10. Prasydavau Dievo, kad manes neuzpultu ateiviai. Kokius du metus turejau rimta fobija jiems, tik niekam nedrisau pasakyt.
Ir dabar kai viska prisimenu, matau, kad padariau gyvenime daug klaidu. Visada buvau tingine, nemokedavau blaiviai vertint situaciju, tad visada buvau naivi. Gal bijodavau nepritapt. Demesio visada norejau….
Per daug svajojau, per daug bijojau…
o dabar nedristu saves pakeist, ant saves supykt, noris nekest uz viska, bet negaliu, noris prisiverst daug ka pakeist, bent dabar, bet net suvokadama tai, esu per silpna…
As nesugebejau iveikti saves 18 metu, nesugebu ir dabar…
Patiko (18)
Bet įrašas man patiko. Turim kažką bendro - abi bijojom ateivių. Jaukios tavo svajonės. Ir nesvarbu, ko nepadarei per 18-ka metų. Viskam yra laiko.
Labai pažįstamas jausmas. Bet neseniai supratau, kad augam ir tobulėjam, kas anksčiau buvo baisu, gali tapti tik malonus drąsos išbandymas. Griauk aplink save pačios pastatytą sieną. Tikiu, kad ir tu pasieksi, apie ką svajoji. Tik žinai, kaip sakoma, mažiau kalbėti, daugiau veikti. :))
…Ir vis dėl to, kaip gražiai parašei. Širdį šildančiai. Liūdnai,bet šviesiai. Optimistiškai-pesimistiškai… Hehe,pati pasimečiau. Tiesiog toks įrašas, kurį perskaitai ir supranti “NE VELTUI”, galėjau kai ko pasiimti. Ačiū.
manoVardasAfganistanas-aciuu:> Tikiuosi, kad sugebesiu save suimt, tiesiog jau laikas, per ilgai tempiau :)
Paslaptiss- tavo tiesa. dabar kai laiko nebeliko vis ieskau kuo rimtesnes motyvacijos viska keist. Ir siaip sie naujieji metai, mane labai daug pamoke, tiksliau senuju uzbaigimas.
Individas- nera uz ka, visada malonu, kad kazkam patinka ir kad kazku sugebu padet :))
Jergau, nepamenu kada atsakinejau i komentarus, bet labai aciu jums!